Kupiškėnai geri žmonas, jų tiesūs kelaliai
Tai - eilutė iš liaudies dainos, vadinamos Kupiškėnų himnu. Viskas prasidėjo nuo laiško prieš metus – staiga sužinojau, kad yra organizuojamas metų skaitytojo konkursas vaikams/paaugliams, ir kad tame konkurse dalyvavusi mergikė jį laimėjo, pasirinkusi knygą „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“. Dar įdomiau tai, kad toji mergaitė – Dalė Miknevičiūtė - buvo iš Alizavos, tai yra Kupiškio apylinkių. O Kupiškio apylinkės (tiesa, kiek į kitą pusę) – tai ir mano nuostabios vaikystės vasaros su neišvengiama serbentų katorga, bet taip pat ir su tvenkinių karosais, Kupiškio marių lydekomis, Puožo ežero kuojomis ir karšiais... Nežiūrint į tai, kad Gugio veiksmas vyko Žemaitijos miškuose, panašu, kad kažkaip jis taip pat prasiskverbė ir į Aukštaitijos kalvas. Ir ne tik prasiskverbė – įsitvirtino!
O šių
metų pradžioje gavau be galo mandagų laišką iš
Alizavos mokyklos
bibliotekininkės (kuri, pasirodo, yra Dalės mama). Ji klausė ar
„gerbiamas
rašytojas“ negalėtų kada nors atvažiuoti,
pabendrauti su skaitytojais,
papasakoti apie kūrybą bei kitus darbus? O šitam
„gerbiamam rašytojui“‘ tik
pasiūlyk – jis tuoj pat ir lėks. Na, ne tuoj pat –
kai ištaikys.
Tad pirmadienis,
kovo 15 d. ir
buvo toji diena – keliavimo pas alizaviškius. O
kad lėkimas nepasirodytų nuobodus,
kovas bekovojantis kovas pametėjo tokių pūgelių ir paslidinto kelio,
kad keletą
kartų vos kelionė nesibaigė griovyje, paskutinį kartą – jau
likus kokiems 4 km
ir pūgai nurimus. Na, ir nežiūrint žemėlapių bei lyg ir
Kupiškio apylinkių
žinojimo, vos į kitą marių pusę nenukeliavau, vis taip galvodamas
– bet kur aš
jas kirsiu? Kur bus tiltas? Galiausiai, nuo Vilniaus iki Alizavos (~170
km)
kelionei sugaišęs tris valandas, įsukau į mokyklos kiemą.
Ten mane pasitiko
bibliotekininkė Danutė ir kiti laukusieji, skaniai pamaitino ir,
tikriausiai
pasibaigus didžiajai pamokų daliai, pastatė prieš jaunuosius
skaitytojus ir
tuos, kurie turėtų tokiais būti. Pasirodo, vaikams netgi buvo duotos
specialiai
užduotys susipažinti su „Gugiu“, tad pirmiausia
keletas iš jų pristatė savo
mintis. Pavyzdžiui – 10 priežasčių, kodėl reiktų perskaityti
„Gugį“, o mergaitė
Ida tarė tiesiai: iš viršelio maniau, kad tai
vaikiška knyga, bet paskui, kai
ėmiausi dalies „Dainoriai“ iš
„Didžiojo pasakojimo apie Gugio žygį“ supratau, kad
nevisai. Ir, žinoma, susižavėjo Nafanios ir Kuzios veikėjais. Na, ir
Dalė
parodė, kuo gi ji įsiminė „metų skaitytojo“
komisijai (ar žiūrovams) – ogi ėmė
ir užmaumojo maumu. Ir taip galingai, melodingai, nedidelė mokyklos
salytė net
virpėjo.
Atsisveikinau su šiais šauniais vaikais ir puikiais žmonėmis tik apie 17 valandą. Nuostabi buvo diena. Ačiū, mielieji! Ir jau atsiliepimų kokių prirašėte - likau apakęs, bet čia jų neviešinsiu :)
Ir dar - šita kelionė įkvėpė mane vienam sprendimui, kurį vis atidėliojau. Tad jeigu užteks užsidegimo... Bet apie tai kada nors kitą sykį.
O čia - pačių alizaviečių įspūdžiai.
Susitikimo nuotraukos (aut. Danutė Miknevičienė).
10 priežasčių skaityti "Gugį"
Idai patiko Nafania ir Kuzia
Dalė įgarsina maumą
Dalyviai iš arčiau :)
Šnekamės su vyresniaisiais prie arbatos
Vaišingas stalas
Smagieji pašnekovai
Ir ką gi čia gražaus į mokyklos knygą parašius?
Šalia "Šratinuko" redakcijos