Žmonės

Tai - ne vien žmonės, tapę Gugio draugais, bet ir kažkada lėmę mūsų krašto likimą. Nepamirškit! Paveikslėliai, matomi prie aprašymų, padidės juos paspaudus ir pasimatys dar daugiau

JAUNIUS  – 

Kunigaikščio Rumbaudo sūnus, Gugio draugas. Jam jau net keturiolika, tačiau tėvas neskuba imtis į karo žygius, dėl ko vaikinas labai išgyvena ir liūdi. Per karštą galvą Jaunius ne tik susikauna su maumu Munamukiu pasakojime apie Gugį, didkaukius ir didvyrius, bet ir pakliūva į maskolių nelaisvę didžiajame pasakojime apie Gugio žygį. Laimė, yra draugų ir viskas baigiasi gerai.

Grįžti

Išsiruošęs į karo žygįRUOKIS ir jo šeima – 

Pagirių kaimo vyrų vadas, vadovavęs mūšiui pelkėje pasakojime apie Gugį, smeiguolį ir geležinius žmones, taip pat namų, kuriuose Gugis nusprendžia peržiemoti, šeimininkas. Augina du sūnus - Beržą ir Rytį, o jo žmona Laimutė Ruokienė be galo mėgsta klausytis Gugio pasakojimų. Tiesą sakant, būtent ji pakiša Gugiui mintį, kad reikia grumtis su neteisybe, kuri įsigalėjo nuo tada, kai goduolis Taupėnas prisijaukino aitvarą Vipštą, nešantį godišiui kitų gerą. 

Pats Ruokis kartu su Jauniumi sugundo Gugį prisijungti prie kunigaikščio Rumbaudo vedamo pulko Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio žygyje prieš Tverėn įsibrovusius maskolius. Tik štai žygio metu geraširdis karys, paskirtas viršesniuoju, pasirodo per daug patiklus ir neapdairus. Dėl to jam tenka raudonuoti ne tik prieš kunigaikštį Rumbaudą, bet ir prieš Gugį, sugebėjusį atitaisyti nesėkmę.

Paveikslėlyje: taip galėjo atrodyti Ruokis, išsiruošęs į karo žygį.








Grįžti

Taip galėjo atrodyti kunigaikščio Rumbaudo pilisRUMBAUDAS – 

Žemaičių kunigaikštis, Jauniaus tėvas, nuolatinių kovų ir žygių užgrūdintas karys, išmintingas ir teisingas valdovas. Būtent jis didžiajame pasakojime apie Gugio žygį sugeba užbėgti už akių kraujo praliejimui, kai pasipiktinę Gudijos kaimo gyventojai ruošiasi gerai išvelėti šonus iš stovyklos pabėgusiems lietuvių kariams. 

Kunigaikštis Rumbaudas gerai supranta, jog gyvenimas - tai ne vien tik karas ir žygiai, tad nenori matyti jaunėlio sūnaus vien tik kariu ir tikisi įkalbėti sūnų pasimokyti rašto pas vienuolius. Deja, sūnui kol kas labiau rūpi kalavijas ir nuotykiai...

Paveikslėlyje: taip galėjo atrodyti kunigaikščio Rumbaudo pilis, kadangi dauguma Lietuvos pilių buvo medinės, bet jų gynėjai - tvirtesni už akmenį. 

Grįžti

DLK AlgirdasDidysis Lietuvos kunigaikštis ALGIRDAS (istorinė asmenybė) -

DLK Gedimino sūnus (apie 1296–1377). 1345 m. su broliu Kęstučiu atėmė valdžią iš brolio Jaunučio ir tapo didžiuoju kunigaikščiu (1345–1377). Abu kunigaikščiai rėmė brolį Liubartą kovoje su Lenkija dėl Voluinės žemių. Algirdas reikalavo Lietuvai lietuvių ir kitų baltų žemių Prūsijoje iki Alnos, Priegliaus upių ir Aistmarių; nuo ten pagal Baltijos jūrą iki Dauguvos. Kryžiuočių ordiną siūlė iškelti į pietų stepes kovai su mongolais-totoriais. Daugiausia dėmesio skyrė Rytų politikai. 1342 m. sūnui Andriui pavedė valdyti Polocką, 1346 m. Algirdo valdžia apėmė Novgorodą ir Pskovą, 1356 m. užėmė Brianską. 1358 m., derėdamasis dėl Lietuvos krikšto, iškėlė politinę etninių žemių susigrąžinimo ir rusų žemių pajungimo Lietuvai programą. 1359 m. užėmė Mstislavlį ir Rževą, vėliau – Severėnų Novgorodą, Černigovą, Starodubą, Trubčevską. 1363 m., sumušęs totorių kariuomenę prie Mėlynųjų Vandenų, užėmė Kijevą ir Podolę. Talkindamas Tverės kunigaikščiui Mykolui, 1368, 1370 ir 1372 m. surengė karinius žygius prieš Maskvą. Stengėsi įkurdinti Lietuvoje stačiatikių bažnyčios centrą. Algirdui valdant, kryžiuočiai įvykdė apie 100 žygių į Lietuvą, o lietuviai – apie 40 atsakomųjų žygių. 1377 m. pagonišku papročiu Algirdo kūnas buvo sudegintas giraitėje Maišiagalos apylinkėse. Algirdas buvo du kartus vedęs. Pirmoji žmona – Vitebsko kunigaikštytė Marija. Po jos mirties vedė Tverės kunigaikštytę Julijoną. Garsiausi sūnūs – Jogaila, Skirgaila, Švitrigaila, Andrius.

Pagal elektroninį istorijos vadovėlį "Gimtoji istorija"

Grįžti

DLK KęstutisDidysis Lietuvos kunigaikštis KĘSTUTIS (istorinė asmenybė) -

DLK Gedimino sūnus Kęstutis (gimė apie 1300, nužudytas 1382 m. rugpjūčio mėn. Krėvoje). Trakų ir Žemaitijos kunigaikštis, Lietuvos didysis kunigaikštis. Iš tėvo Gedimino paveldėjo Trakų kunigaikštystę ir Žemaitiją, persikėlė iš Senųjų Trakų į Naujuosius. Jo atrama – Trakų kunigaikštystės taryba ir bajorai. Savo valdose buvo visiškai savarankiškas. 1342 m. Kęstutis bandė užmegzti prekybinius santykius su Anglija. 1345 m. su broliu Algirdu pašalino iš sosto brolį Jaunutį ir lygiomis teisėmis valdė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Atrėmė daugiau nei 710 Kryžiuočių ordino ir apie 30 Livonijos ordino žygių į Lietuvą; pastatydino atsparos pilis prie Nemuno. Kartu su Algirdu surengė apie 40 žygių į Kryžiuočių ordino valdas. Per 1361 m. žygį Įsručio apylinkėse pateko į nelaisvę, bet pabėgo iš Marienburgo pilies. 1382 m. Jurbarko apylinkėse pirmą kartą panaudojo artileriją. Dalyvavo ir Algirdo žygiuose į Maskvą, o broliui Liubartui padėjo kovoti su Lenkija dėl Voluinės ir Galičo. Po Algirdo mirties Lietuvą valdė kartu su Algirdo sūnumi Jogaila, jį pripažinęs didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau 1381 m. rugsėjį, sužinojęs apie slaptą Jogailos sutartį su Kryžiuočių ordinu, pašalino Jogailą iš sosto. Derybų metu Kęstutis buvo suimtas, įkalintas Krėvos pilyje ir 1382 m. nužudytas. Pagonišku papročiu jo kūnas sudegintas Šventaragio slėnyje Vilniuje. Su dviem žmonomis turėjo šešis sūnus. Garsiausi antrosios žmonos Birutės vaikai Vytautas ir Žygimantas.

Paveikslėlyje: taip DLK Kęstutį įsivaizdavo dailininkas A. Penkovskis.

Pagal elektroninį istorijos vadovėlį "Gimtoji istorija"

Grįžti

Ilustracijos paimtos iš leidinių:
1 - Alfredas Bumblauskas "Senosios Lietuvos istorija", Vilnius, 2004.
2 - Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995. Viršelis. Dailininkas Šarūnas Miškinis.
3, 4 - laisvosios interneto enciklopedijos Wikipedia (lt.wikipedia.org)

© 2006 gugis.lt, svetainę kūrė: Emilis Dambauskas